Press "Enter" to skip to content

idėjos, kaip seną daiktą paversti nauju

2017 m. lapričio 18 d. Energetikos ir technikos muziejuje vyko antrinio dizaino festivalis „PERDIRBINYS“, kuriame lankytojai susipažino su ekodizainu, cikline gamyba, antrinio perdirbimo galimybėmis, tvaria mada bei žiedine ekonomika.

Antrinio dizaino paroda „PERDIRBINYS“ muziejuje eksponuojama iki gruodžio 8 d.

Renginyje dalyvavo ir ekologinio dizaino asociacijos Ekoda nariai: INDI, LEAF, Commune DIY, LECH LECHA DESIGN ir kt.

Akimirkos iš renginio galerijoje.

Naujos senų daiktų istorijos

Palėpėje, rūsyje ar net prie konteinerio gulintys nebenaudojami daiktai, talentingų kūrėjų rankose virsta naujais produktais. Giedrė Gainaitė – moteris, kurios rankose sunešioti paltai virsta nauja rankine, kosmetine ar kitu ekologišku aksesuaru. Naujam gyvenimui prikėlusi daugiau nei tūkstantį, kitų atliekomis jau laikomų daiktų, moteris teigia, kad smagiausia, jog daiktai ne tik ilgam laikui gali būti naudojami antrą kartą, bet ir padeda saugoti aplinką.

„Šiemet teko būti Maroko odų turguje. Ten pamatai, kad tas odos gabalas yra viena ožka. Iš jos išeina viena kuprinė ar pusė kuprinės. Tai paskaičiuoji, kad tūkstantis daiktų – tūkstantis ožkų. Tos ožkos juk turi naudoti išteklius, naudoti grūdus, gerti vandenį. Nekalbu apie tų ožkų pašalinimą“ – dėsto ekologiškų rankinių ir aksesuarų įmonės „LeaF“ įkūrėja.

Nesiskiria su mielais prisiminimais

Pasak pašnekovės, mieliausia, kai žmonės kreipiasi su prašymu perdaryti jų senelių ar kitų brangių žmonių nešiotus, bet dabar jau nebenaudojamus daiktus. Ji mena, kad kartą pagalbos į ją kreipėsi ir dvi draugės nešiojusios „draugystės kelnes“. Jomis merginos dalijosi eidamos į vakarėlius, pasimatymus, tačiau kelnes išaugo.

„Tos kelnės dar buvo geros kokybės, tai mes iš jų pasiuvome kuprinę, delninę. Jomis draugės irgi dalijosi, tai taip draugystės kelnės buvo išsaugotos“, – šypsodamasi pasakoja pašnekovė.

Prašydami išsaugoti širdžiai mielus prisiminimus, žmonės kreipiasi ir į Ramūną Gilį. Vyras perdirba baldus. „Žmonės atneša savo daiktą, kurį padedu atgaivinti, močiutės skrynią ir panašiai“, – pasakoja jis. Kėdes, stalus ar kitus nebenaudojamus baldus vyras randa skelbimų portaluose ar net prie šiukšlių konteinerių. Anot jo, sunkiausia ne rasti baldą, o jį perdirbti.  „Dažnai jis kelis kartus būna nemokšiškai perdarinėtas. Labai retai galima rasti daiktą kuris originalus“, – teigė įmonės „Old-new“ baldų kūrėjas ir restauratorius.

Pataria neišmesti panaudotos medienos

Ekologija skatina ne tik atsakingą vartojimą, bet ir leidžia sukurti naujų, neatrastų dalykų. Pavyzdžiui, baldus, kurie pagaminti iš istorinių pastatų medienos.

„Mediena, kurią naudoju baldų gamybai, rasta ardant senus pastatus Kaune. Turiu omenyje kareivines, fortus“, – pasakoja Dominykas Bilziukevičius, baldus gaminantis tik iš panaudotos medienos.

„Iš tos medienos atrenkami tinkami ruošiniai, išimamos vinys ir tada jau prasideda apdirbimas“, – pasakoja „Domino colors“ įkūrėjas. Vieno baldo gamyba užtrunka nuo šešių iki aštuonių savaičių. Smagiausia, pasak jo, baldai ne tik išskirtinio dizaino, bet juos gaminant saugojama ir gamta, nekertami miškai. Kūrėjas Simas Sonkinas, pasakoja, kad aistrą riedlenčių sportui pavertė amatu ir gamtai draugiška veikla. Iš sulūžusių riedlenčių, kurios lūžta beveik kas mėnesį, kuria daiktus. Vyras įsitikinęs, kad iš jų galima padaryti tai, ko širdis geidžia. „Viskas, kas padaroma iš medžio, padaroma ir iš riedlentės. Ji gaminama iš Kanadietiško klevo, kuris labai brangus“, – teigė jis. Dirbtuves „Commune DIY“ įkūręs riedlentininkas dažniausiai gamina automobiliams skirtas detales.

„Vienas iš produktų – pavarų svirtys. Tu padarai produktą iš sulūžusios lentos. Ji lūžta kas mėnesį, o iš jos padarai daiktą, kuris laikys mažiausiai metus. Jis bus kasdien naudojamas. Važiuodamas svirtį liesi, todėl man labai smagu, kad padarau ilgaamžišką daiktą iš šiukšlės“, – pasakodamas apie verslo idėją teigė Simas Sonkinas.

Naujos detalės dizaine

Šviestuvus galima gaminti ir iš perdirbto popieriaus. Tai prieš ketverius metus suprato INDI įkūrėjas Simonas Tarvydas. Perdirbtas popierius atrodo kaip betonas. „Kai pradedi gilintis į kažkokią medžiagą, tau ji atsiveria. Atidarai vienus vartus – atsidaro dar keli. Ir matai, kad ta medžiaga atsiskleidžia su savo įdomiomis savybėmis“, – teigė jis. Vienintelis Lietuvoje tokiu verslu užsiimantis vyras sako, kad daug džiaugsmo suteikia ne tik niekur nematyti gaminiai, bet ir jausmas, kad prisidedi prie darnaus vartojimo. Tiesa, nors kol kas daugiau klientų sulaukia dėl to, kad kuria išskirtinius gaminius, teigia, kad daugėja ir tokių, kuriems rūpi tai, ką jie perka.

„Turim aiškią gerbėjų auditoriją, kuri kaip taisyklė – išsilavinę žmonės. Jie turi vertybinį stuburą su šiuolaikiniu europietišku požiūriu. Jie galvoja ne tik apie dabartinę vartojimo situaciją, bet ir apie ateitį, kaip gyvens jų vaikai. Tokių žmonių daugėja“, – teigia Simonas Tarvydas.

Du nauji gyvenimai

„Duoti antrą šansą žmogui ir antrą šansą drabužiui“ – tokia logika vadovaujasi dizainerė Janina Zibireva. Dizainerė sukūrė socialiai atsakingą projektą, kurio tikslas – pasitelkiant drabužių dizainą skatinti atkreipti dėmesį į žmogų: benamystę, skurdą ir kitas problemas. Visa tai daroma nepamirštant gamtos, drabužiai kuriami iš jau panaudotos tekstilės, kurios, dizainerės įsitikinimu, perteklius. Drabužius puošti autorei padeda socialiai pažeidžiami žmonės. Juos ji randa Vilniaus arkyviskupijos Carite.

„Labai smagu kurti madą, kuri – skirta ne tik grožiui, bet turi ir gilesnį kontekstą. Smagu nešti visuomenei žinutę ir gerovę, moralinį peną. Aplikacijos, kurias kuria tie žmonės būna labai neatkartotinos“, – taip apie savo gaminius kalba mados ženklo „LECH LECHA“ įkūrėja.

Susivienijo, nes skatina vartoti atsakingai

Nors kūrėjai daro skirtingus dalykus, visi jie dirba dėl vieno tikslo – populiarina žiedinę ekonomiką. Nori, kad lietuviai išmoktų pirkti atsakingiau, nesibaidytų ir perdirbtų gaminių. Pasaulyje tai – įprasta, Lietuvoje – naujovė. Kad žinia sklistų garsiau, darnios aplinkos idėjos būtų populiarinamos, menininkai susikūrė į ekologinio dizaino asociaciją „Ekoda“. O visus savo darbus pristatė Energetikos ir technikos muziejuje, festivalyje „PERDIRBINYS“. Jų darbų parodą Energetikos ir technikos muziejuje bus galima išvysti iki gruodžio 8 dienos.